Valgomojo kėdė su porankiais ar be: kaip apsispręsti

Renkantis valgomojo kėdes klausimas „su porankiais ar be?” iškyla beveik kiekvienam. Vieniems porankiai atrodo kaip prabanga, be kurios galima apsieiti, kitiems — kaip būtinybė, be kurios ilga vakarienė tampa nepatogi. Teisingo atsakymo visiems nėra: sprendimą lemia stalo dydis, erdvė aplink jį, sėdėjimo įpročiai ir net stalviršio konstrukcija. Toliau — kada porankiai vertingi, kada trukdo, kaip juos išmatuoti ir kaip atrodo praktiškas abiejų tipų derinys prie vieno stalo. Visą asortimentą rasite valgomojo kėdžių kategorijoje.

Kuo patogesnė kėdė su porankiais?

Pagrindinis porankių privalumas — patogumas ilgai sėdint. Kai rankos turi atramą, pečių juosta atsipalaiduoja, mažiau pavargsta nugara, o sėdėsena natūraliai išlieka tiesesnė. Prie pietų, trunkančių pusvalandį, skirtumo beveik nepajusite, bet per ilgą šventinę vakarienę ar dirbant prie valgomojo stalo jis akivaizdus.

• Atrama rankoms. Pečiai nenusvyra į priekį, todėl sėdint valandą nugara pavargsta mažiau.
• Lengvesnis atsistojimas. Atsiremiant į porankius pakilti paprasčiau — tai svarbu vyresniems žmonėms ir visiems, kam aktualus judėjimo patogumas.
• Stabilesnė sėdėsena vaikams. Porankiai riboja judėjimą į šonus, todėl mažesniems šeimos nariams prie stalo saugiau.
• Vizualinis svoris. Kėdė su porankiais artimesnė krėslui ir valgomajame kuria reprezentatyvesnį įspūdį.

Kiek vietos porankiai atima?

Už patogumą mokama vieta. Vienai sėdimai vietai su porankiais paprastai reikia 5–10 cm daugiau pločio: platesnis pats korpusas, be to, tarp gretimų kėdžių reikia didesnių tarpų, kad porankiai nesidaužytų vienas į kitą ir į stalo kojas. Ten, kur telpa keturios siauros kėdės, kėdžių su porankiais gali tilpti tik trys.

Vis dėlto tai taisyklė, o ne dėsnis. Mūsų kataloge yra siaurų modelių su porankiais — pavyzdžiui, 57 cm pločio MERCY PLUS — ir platesnių modelių be jų. Todėl planuojant vietas verta žiūrėti ne į patį žodį „porankiai”, o į kortelėje nurodytą kėdės plotį centimetrais.

Trečias niuansas — praėjimai. Kėdė su porankiais dažnai gilesnė, todėl atitraukta užima daugiau erdvės. Aplink stalą judėjimui reikėtų palikti 60–70 cm pločio praėjimą; nedideliame valgomajame platesnės kėdės šį praėjimą suvalgo pirmiausia. Kiek vietos iš viso reikia stalui su kėdėmis, skaičiuojame gide apie valgomojo stalo dydžio skaičiavimą.

Kaip išmatuoti, ar porankiai tilps po stalviršiu?

Nepristumiama kėdė yra kasdienis nepatogumas: ji lieka išsikišusi į praėjimą, o sėdint tenka tiestis toliau iki lėkštės. Prieš užsakydami atlikite keturis matavimus:

1. Stalviršio apatinės briaunos aukštis. Matuokite ne iki stalviršio viršaus, o iki jo apačios — arba iki karkasinio rėmo, jei jis yra. Būtent šis skaičius lemia, ar porankiai pralįs.
2. Porankių aukštis nuo grindų. Tarp porankio viršaus ir stalviršio apačios turi likti bent 2–3 cm atsargos.
3. Sėdynės aukštis stalviršio atžvilgiu. Nepriklausomai nuo porankių, tarp sėdimosios dalies ir stalviršio viršaus turi likti 20–30 cm — šis tarpas remiasi į vidutinius kūno matmenis, kuriuos aprašo antropometrija.
4. Stalo kojų padėtis. Kampinėse vietose porankis dažnai atsiremia ne į stalviršį, o į koją — patikrinkite ir šį matmenį.

Jei kėdė tinkamo aukščio, bet porankiai nelenda, lieka dvi išeitys: laikyti kėdę kiek atitrauktą arba rinktis modelį žemesniais porankiais.

Kada geriau rinktis kėdes be porankių?

Kėdės be porankių nėra „prastesnė” versija — daugeliu atvejų jos praktiškesnės. Rinkitės jas, kai galioja bent viena iš šių sąlygų:

• Stalas trumpas, o sėdimų vietų reikia daug. Kiekvienas sutaupytas centimetras leidžia prie šono pasodinti dar vieną žmogų.
• Stalviršis su rėmu arba žemas. Ten, kur naudingas aukštis mažas, porankiai tiesiog neturi kur tilpti.
• Kėdės dažnai perstatomos. Lengvesnį modelį be porankių paprasčiau pernešti į svetainę ar terasą, kai susirenka svečių.
• Norite vizualiai lengvesnio valgomojo. Siauri korpusai neuždaro erdvės, todėl mažas kambarys atrodo talpesnis.
• Prie apvalaus stalo sėdima tankiai. Apvaliame plane porankiai greitai susiduria, nes kėdės išdėstomos spinduliu.

Ar galima derinti abu tipus prie vieno stalo?

Taip, ir tai patikrintas sprendimas, naudojamas valgomuosiuose jau ne vieną šimtmetį: stalo galuose statomos kėdės su porankiais, o išilgai šonų — siauresnės be jų.

Derinys praktiškas dėl kelių priežasčių. Stalo galuose pločio paprastai užtenka, todėl porankiai su niekuo nesivaržo. Šonuose, kur kėdės rikiuojasi viena šalia kitos, siauresni modeliai leidžia susodinti daugiau žmonių. Be to, derinys suteikia interjerui ritmo: vienodų kėdžių eilė atrodo monotoniškai, o skirtingi galų akcentai — apgalvotai.

Kad visuma nesubyrėtų, galvos ir šonines kėdes verta jungti bendra spalva, audiniu arba kojelių apdaila. Individualiai gaminamiems modeliams tai paprasta: audinį ir kojeles renkatės iš tos pačios paletės, todėl skirtingi korpusai atrodo kaip vienas komplektas.

Kaip porankiai keičia audinio pasirinkimą ir priežiūrą?

Porankis yra vieta, kurios liečiama daugiausia, todėl jam tenka ir didžiausias dilimas. Renkantis apmušalą tai verta įvertinti iš anksto: glotnūs, tankaus pynimo audiniai porankiuose atlaiko trintį geriau nei purūs ar ilgo plauko paviršiai, o šviesus atspalvis greičiau parodo rankų riebalus.

Praktinės pasekmės paprastos. Jei valgomasis naudojamas intensyviai, porankių zonai rinkitės tamsesnį arba raštuotą audinį; jei norite šviesaus komplekto, planuokite dažnesnį sausą valymą minkštu antgaliu. Medinis arba metalinis porankis šiuo požiūriu patogesnis — jį tiesiog nušluostote. Skirtingų medžiagų atsparumą palyginome straipsnyje apie valgomojo kėdžių medžiagas.

Katalogo kėdės: plotis, porankiai ir kainos

Lentelėje — katalogo valgomojo kėdės, surikiuotos pagal plotį, su nurodytu porankių tipu ir kaina. Dauguma jų gaminamos individualiai pagal užsakymą, todėl audinys ir kojelės renkami iš atskiros paletės, o gaminimo terminas paprastai yra 8–12 savaičių.

Lentelę galima slinkti į šoną →

Lentelė gerai iliustruoja pločio logiką: siauriausios kėdės be porankių yra 54–57 cm, o krėslo tipo modelis su porankiais — 66 cm. Skirtumas vienai vietai siekia apie 12 centimetrų, ir būtent tai yra rezervas, kurį reikia įsivertinti planuojant sėdimas vietas.

Kokių klaidų vengti renkantis?

• Matuojamas tik stalviršio aukštis. Svarbi yra apatinė briauna arba rėmas — porankis atsiremia būtent į juos.
• Pamirštamos stalo kojos. Kampinėse vietose kėdė dažnai nepristumiama ne dėl stalviršio, o dėl kojos padėties.
• Pasitikima vien žodžiu „porankiai”. Plotis centimetrais informatyvesnis: būna siaurų modelių su porankiais ir platesnių be jų.
• Neįvertinamas praėjimas. Aplink stalą reikia 60–70 cm; platesnės kėdės šį rezervą sunaudoja pirmiausia.
• Renkamas per šviesus audinys porankiams. Būtent jie susidėvi ir susitepa greičiausiai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Išvada

Porankiai — ne prabanga ir ne kliūtis, o funkcija, kurią reikia pasverti pagal savo erdvę: jie prideda patogumo ilgai sėdint, bet pareikalauja 5–10 cm papildomo pločio vienai vietai ir tiksliai išmatuoto aukščio stalviršio atžvilgiu. Jei abejojate, pradėkite nuo klasikinio derinio — porankiai galuose, siauresnės kėdės šonuose. Norite pasitarti dėl konkretaus stalo ir kėdžių komplekto? Parašykite el. paštu lima@limadesign.lt arba paskambinkite +370 619 67869.